Ką pasako vaiko eisena?

Ką pasako vaiko eisena?

   Nemažai vaiko eisenos pakitimų tėveliai turėtų pastebėti ir suskubti pas gydytoją. Skaudu, kad ne dėl dėmesio stokos, o dėl paprasčiausio nežinojimo kartais būna užleidžiamos ligos, o jų pasekmės gali likti visam gyvenimui. Aptarkime kelis simptomus, kurie turėtų sukelti didesnį ar mažesnį nerimą ir paragintų tėvelius neatidėlioti vizito pas gydytoją. Vienerių - dvejų metų vaikai paprastai vaikšto išskėstomis kojytėmis, remdamiesi į žemę pilnomis pėdutėmis, šiek tiek sulenkę kojas per kelius. Reikėtų sunerimti, jei vaikutis nenori remtis kulnimis, o eina remdamasis tik pirštais arba tik pėdos dalimi, ir ypač tada, jeigu jis pradėjo vaikščioti sulaukęs ne metukų, o gerokai vėliau ir jei eidamas pernelyg dažnai krenta. Toks vaikščiojimas gali byloti apie įvairios kilmės nervų sistemos pakenkimus (visų pirma, apie vaiko cerebrinį paralyžių) ir apie kai kuriuos gana retus medžiagų apykaitos sutrikimus, pasireiškiančius įvairių organizmo sistemų, o tarp jų ir raumenų sistemos, sunkiais pakenkimais, arba apie ne visai išgydytą arba net negydytą šleivapėdystę. Pastaroji liga negydoma neišvengiamai sukelia didesnį ar mažesnį luošumą. Jei mažylis eina lyg ančiukas, krypuodamas į šonus, reikėtų pasidomėti jo klubų sąnariais: galbūt yra iki šiol nediagnozuota klubų sąnarių displazija ar net įgimtas išnirimas. Tokia eisena taip pat gali būti dėl kai kurių gana rimtų nervų ir raumenų sistemos ligų. Jei bet kurio amžiaus vaikas vaikšto nerangiai, grubiai, šlepsinčia eisena, jei iškreipia batus, reikėtų sunerimti dėl galimos pilnapadystės ar kitokio pobūdžio netaisyklingo pėdų vystymosi, kuris, priklausomai nuo daugelio fiziologinių bei patologinių ypatumų, gali prasidėti bet kuriame amžiuje. Sunki eisena rytais, negalėjimas priminti kulnų dažniausiai byloja apie kulnikaulių osteochondropatijas, kurios pačios savaime nėra pavojingos, tik sukelia daug nepatogumų einant ar sportuojant. Tačiau jei vaikas rytais sunkiai išsijudina dėl sąnarių (ypač plaštakų ir riešų) sustingimo, reikėtų nedelsiant jį patikrinti dėl galimų reumatinės kilmės ligų. Taip pat nereikėtų likti abejingiems, jeigu pastebėjote, kad vaikas, atsikėlęs rytais bei vėliau, antroje dienos pusėje, ypač daugiau pabėgiojęs, šlubuoja, nors jokiais skausmais lyg ir nesiskundžia arba kartais pasako, kad pavargo šlaunis. Tokiais simptomais dažniausiai prasideda gana rimta Perteso liga- šlaunikaulio galvutės aseptinė nekrozė, reikalaujanti ilgalaikės režimo ir gydymo kontrolės ir neretai paliekanti didesnius ar mažesnius klubo sąnario anatominius bei funkcinius sutrikimus. Blogėjanti pusiausvyra, dažnėjantys kritimai net ir kol kas nepastebint daugiau simptomų, turėtų kelti nerimą dėl pusiausvyros centro, esančio smegenų dalyje, vadinamoje smegenėlėmis, pakenkimo, kurio viena iš dažnesnių priežasčių- minėtos smegenų dalies augliai. Tačiau panašius simptomus gali sukelti ir raumenų  bei raiščių silpnumas, atsiradęs dėl kai kurių būtent šios sistemos ligų, arba net šiaip jau visai sveikam vaikui, jeigu jis, ypač greito augimo periodu, pernelyg ilgai sėdi prie kompiuterio, knygų ar televizoriaus ir neberanda laiko fiziniam aktyvumui. Asimetriška eisena (kai skirtingai statomos kojos) dažniausiai įspėja apie stuburo iškrypimus arba apie dubens bei kojų ašių netaisyklingą vystymąsi. Pastebėjus šiuos arba bet kuriuos kitus eisenos pakitimus, reikėtų nedelsiant išsiaiškinti jų kilmę, o ne laukti tikintis, kad gal tai praeis savaime. Galbūt tai ir praeis, o gal liks nenusakomai skaudus priekaištas sau dėl to, kad savo abejingumu pasmerkėte vaiką luošumui. Stebėkime augančio vaiko eiseną!

Logopedė Palmira Beleckienė