Neformalusis švietimas     

Už neformalųjį švietimą mokykloje atsakingas asmuo

Neformaliojo ugdymo veikla

Neformaliojo vaikų švietimo paskirtis – tenkinti mokinių pažinimo, lavinimosi ir saviraiškos poreikius, padėti jiems tapti aktyviais visuomenės nariais.

Neformaliojo vaikų švietimo programas vykdo muzikos, dailės, meno, sporto, kalbų, tiksliųjų mokslų ir kiti mokytojai, kiti švietimo teikėjai.

Neformalusis ugdymas išsiskiria savo tikslais, metodais, mokymosi aplinka, lygiaverčiu santykiu tarp mokytojo ir vaiko. Neformalioje aplinkoje pažinimo procesas tampa malonus ir atpalaiduojantis, čia pagrindinis dėmesys kreipiamas ne į rezultatą, o į procesą, ne į mokomąjį dalyką, bet į vaiko individualybę. Patirdami, liesdami, klausinėdami, vaikai geriau įsisavina informaciją, vysto svarbiausius gebėjimus ir kompetencijas, turi galimybę pasirinkti ir taip įgyja daugiau motyvacijos, lengviau prisitaiko prie besikeičiančios aplinkos, sugeba pasiekti užsibrėžtų tikslų, išsaugo savo asmenybės individualumą ir laisvę.

Tikslas – ne išmokyti kuo tiksliau pataikyti į natą, tobulai atlikti šokio judesį ar nepriekaištingai piešti, rašyti, skaityti, skaičiuoti, o įtraukiant į įdomią veiklą išugdyti atsakingą, bendrauti ir bendradarbiauti mokančią asmenybę, galinčią rasti kūrybiškus sprendimus įvairiose gyvenimo situacijose.

Neformalusis ugdymas skatina

• Būti savimi, turėti savo nuomonę;
• Nebijoti klysti;
• Tikėti savo jėgomis;
• Bendradarbiauti ir kurti;
• Augti ir tobulėti nekonkuruojant;
• Siekti savo tikslų ir nebūti abejingam.

• Būreliai, tęsiantys ilgametes tradicijas: 
• Techonologijos (Vadovas technologijų mokytojas Ramūnas Locnis)
• Tautiniai ir šiuolaikiniai šokiai (vadovė choreografijos mokytoja Rasutė Ragelienė)
• Kregždutės (vadovė muzikos mokytoja Aldona Mikolaitienė)
• Krepšinis (vadovas fizinio ugdymo mokytojas Tomas Taučius)
• Muzika linksmai ir šiuolaikinės muzikos garsai (vadovas muzikos mokytojas Jonas Kaziliūnas)