Yra kraujo grupė, kurią turinčioms moterims dažniau nei kitoms gimsta gabūs vaikai.
Kad motinos kraujo grupė daro įtaką vaiko intelekto koeficientui, išsiaiškino amerikiečiai mokslininkai iš Stenfordo universiteto.
Tai tapo eiliniu įrodymu, jog intelekto lygį lemia ne tik aplinka ir išsilavinimas, bet ir genetika.
Universiteto Vaikų sveikatos centro darbuotojai nustatė, kad būtent I kraujo grupės atstovėms gimusios atžalos būna sumanesnės, jų intelekto koeficientas - aukštesnis. Ir, sako, yra logiškas paaiškinimas.
Anot specialistų, I grupės kraują turinčioms moterims galimybė pastoti išvis yra mažesnė nei kitoms,- jų kiaušialąstės, pasirodo, reiklesnės spermos kokybei. Tad jei gyvybei vis dėlto pavyksta užsimegzti, genetinė medžiaga būna nepriekaištinga.
Prisideda ir išorinis faktorius: dėl to, kad nėštumo tenka laukti ilgai, I kraujo grupės atstovės kruopščiau ruošiasi kūdikio atėjimui, laikosi sveikos gyvensenos, taisyklingai maitinasi, atsisako žalingų įpročių.
Todėl nieko nuostabaus, kad vaikai tokioms moterims gimsta sveikesni ir vystosi sparčiau už bendraamžius. Jų imuninė sistema ideali, geriau kovoja su visokiais virusais bei bakterijomis.
Mokslininkų tvirtinimu, I grupės kraujo moterų atžalos lengviau prisitaiko prie aplinkos sąlygų, joms nekyla problemų dėl koordinacijos- nuo pat mažų dienų puikiai valdo savo kūną. Ir, žinoma, turi galybę talentų: muzikai, literatūrai, humanitariniams mokslams.
Išvada? Kraujo grupės ir genų įtaka vaiko intelektui yra labai didelė - net 70 procentų.
Vis dėlto tai toli gražu nereiškia, kad jei jau jūsų kraujas kitos grupės, vaikams nei gerų pažymių gimnazijoje, nei aukštojo mokslo nematyti. Ankstyvajame mažylių vystymosi etape didžiulę reikšmę turi visapusis lavinimas- jis lemia labai daug.
KLAUSIMAS / ATSAKYMAS
Kodėl vaikai panašūs į tėvus?
Tai užtikrina tėvų ląstelių branduoliuose saugoma informacija, kurią jie perduoda atžaloms. Paveldimų savybių nešiotojų egzistavimą atrado genetikos pradininku laikomas austras vienuolis Gregoras Mendelis 1865 metais. Jis juos vadino paveldimumo vienetais (mes- genais). Deja, su augalais dirbusio mokslininko darbas liko nepastebėtas, iki paveldimumas buvo iš naujo atrastas XX amžiaus pradžioje. Paveldimumo mechanizmas nebuvo aiškus iki pat 1944 metų, kai tapo žinoma, jog paveldimos informacijos nešiotojas yra dezoksiribonukleininės rūgšties molekulė, kitaip DNR. 1953- iaisiais buvo pristatytas jos sandaros modelis, o netrukus pavyko iššifruoti ir genetinį kodą. Dabar mokslininkams jau yra pavykę nuskaityti daugelio rūšių genomus, įskaitant ir žmogaus. Tačiau kaip tiksliai vienokia ar kitokia genetinių ,,raidžių‘‘ seka lemia organizmų požymius, jiems teks aiškintis dar labai ilgai.
MENU MENU MĮSLĘ...
Kas veda aukštyn, veda žemyn, bet niekada nejuda? (iatpial)
Kalbėti nemoka, bet visada atsiliepia, kai kas nors šaukia. (sadia)
KALBA VAIKAI
Anna laukia nesulaukia gimtadienio - vasario mėnesį jai sukaks 8 metai. Vieną dieną, eilinį kartą priminusi, kokio norėtų šventei torto, ir pasitikslinusi, ar tikrai bus rožinių balionų, dukra susimąstė:
- Mamyte, o tau kiek metų?
- Trisdešimt.
- Tai daug... Pirštais tieks neparodysi...
Pirmaklasė Berta įbėga į svetainę ir išrėžia:
- Nupirkite man tigrą!
Mes:
- ...................
- Tik netikrą, gerai?
